Polivinilchloridas (PVC), kaip vienas didžiausių pasaulyje -pagamintų bendrosios paskirties-plastikų, plačiai naudojamas statybose, pakavimo, laidų ir kabelių, medicinos prietaisų ir kasdienio vartojimo prekių gamyboje dėl gausios žaliavų, mažos kainos ir lengvo apdirbimo. Tačiau gryna PVC derva kenčia dėl prasto terminio stabilumo, nepakankamo smūgio stiprumo, prasto apdorojimo takumo ir riboto atsparumo oro sąlygoms apdorojimo ir naudojimo metu, todėl reikia pridėti įvairių funkcinių priedų. Todėl PVC priedai tapo pagrindine pagalbine sistema, lemiančia jos gaminių kokybę ir pritaikymą.
Tarp daugelio priedų svarbiausi yra šilumos stabilizatoriai. PVC yra linkęs į dehidrochloravimą terminio apdorojimo metu, dėl kurio molekulinės grandinės susijungia arba nutrūksta, dėl to pakinta spalva, sutrupėja ir netgi prarandamas tinkamumas naudoti. Metalo muilas, organiniai alavo junginiai ir kalcio -cinko kompozito stabilizatoriai efektyviai prailgina dervos terminio stabilumo laiką, sugerdami arba neutralizuodami susidariusį vandenilio chloridą, pakeisdami nestabilius chloro atomus arba blokuodami grandinines reakcijas, užtikrindami tokių procesų, kaip ekstruzija, liejimas įpurškimas ir kalandravimas, stabilumą.
Plastifikatoriai yra pagrindiniai komponentai, gerinantys PVC lankstumą ir apdorojimo takumą. Kadaise buvo plačiai naudojami ftalatų esteriai, tačiau didėjant aplinkos ir sveikatos reikalavimams, dėl mažo toksiškumo ir atsparumo migracijai citrato esteriai, epoksiduotas sojų pupelių aliejus ir poliesterio plastifikatoriai plečiasi, ypač maisto pakuotėse, vaikiškuose gaminiuose ir medicinos gaminiuose. Plastifikatoriaus tipas ir kiekis tiesiogiai veikia gatavo produkto kietumą, elastingumą ir veikimą žemoje temperatūroje.
Smūgio modifikatoriai naudojami standžiojo PVC trapumui įveikti. Akrilo kopolimerai, chloruotas polietilenas (CPE) ir metilmetakrilato-butadieno-stireno kopolimeras (MBS) gali sudaryti mikro-kietas matricos sritis, sugerdami smūgio energiją ir stabdydami įtrūkimų plitimą, taip žymiai pagerindami gaminio smūgio stiprumą ir pagerindami jo atsparumą, vamzdžių ir langų profilius.
Apdorojimo pagalbinės priemonės pirmiausia pagerina PVC lydalo tekėjimą ir plastifikavimą. Akrilo polimerai gali skatinti dalelių tirpimą, sumažinti lydalo klampumą ir pašalinti paviršiaus defektus, tokius kaip ryklio oda, pagerindami gamybos efektyvumą ir gaminio paviršiaus apdailą, be to, yra ypač tinkami profilių ekstruzijai ir plėvelės formavimui.
Tepalai skirstomi į dvi kategorijas: vidinius ir išorinius. Vidiniai tepalai mažina trintį tarp dervos molekulių, skatina vienodą plastifikaciją; išoriniai tepalai sumažina sukibimą tarp medžiagų ir įrangos paviršių, užtikrina sklandų apdorojimą ir apsaugo nuo perkaitimo bei skilimo. Tinkama formulė gali išvengti kokybės svyravimų, atsirandančių dėl prastos plastifikacijos arba per didelio lydymosi.
Be to, antioksidantai, šviesos stabilizatoriai, antipirenai, užpildai ir dažikliai parenkami pagal produkto paskirtį. Antioksidantai ir šviesos stabilizatoriai gali sulėtinti senėjimą ir pailginti lauko gaminių naudojimo trukmę; antipirenai pagerina elektros ir statybinių medžiagų saugą; užpildai gali pagerinti matmenų stabilumą ir standumą, tuo pačiu sumažinant išlaidas; ir dažikliai suteikia gaminiams sodrią spalvų išraišką.
Apskritai PVC priedų sistema pasižymi įvairiomis funkcijomis ir stipriu sinergetiniu poveikiu. Moksliškai sumaišius skirtingus priedus galima ne tik kompensuoti būdingus PVC defektus, bet ir visapusiškai pagerinti apdorojimo efektyvumą, mechaninį stiprumą, ilgaamžiškumą, saugumą ir aplinkosauginį veiksmingumą. Tobulėjant ekologiškai gamybai ir didėjant našumo poreikiui, priedai vystosi link mažo toksiškumo, didelio efektyvumo ir daugiafunkcinio integravimo, o tai yra tvirta atrama PVC plitimui aukštos- ir naujose srityse.